Dainius Sinkevičius, www.DELFI.lt
2008 gruodžio mėn. 10 d. 00:10
Latvijos saugumiečiai jau kovoja su gandus apie ekonominę krizę skleidžiančiais ekonomistais, žurnalistais ir muzikantais. Kaimyninėje valstybėje už skleidžiamą informaciją apie bankų griūtį, nacionalinės valiutos devalvaciją ir trapią Latvijos finansinę būklę jau grasinama baudžiamąja atsakomybe. Lietuvos saugumiečiai taip pat buvo susidomėję SMS žinutes siuntinėjusia viena vilniete – už skleidžiamus gandus mergina buvo tik įspėta.
Ar gali pareigūnai atsakomybėn patraukti asmenis, skleidžiančius gandus apie finansinę krizę? Advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ advokatas Paulius Docka sako, kad Strasbūro teismas jau yra suformavęs praktiką, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją.
Todėl, pasak teisininko, greičiausiai būtų galima bausti tik už SMS žinučių siuntinėjimą apie bankų griūtį ir pan. – tai galima prilyginti kaip pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų paskleidimą.
Latvių saugumas lipa ant kulnų visiems, kas tik garsiau užsimena apie krizę. Tai netgi vertinama kaip „nepatriotiškas elgesys“. Kur, teisės požiūriu, yra riba tarp žodžio laisvės ir žalingo gandų skleidimo? - DELFI paklausė P. Dockos.
Iš tiesų, Latvija krizę pasitinka originaliai. Kaip juokauja latviai kolegos, „patriotai nekritikuoja“. Vis dėlto iš tiesų tai labai pavojingas precedentas. Iš žinių, kuriuos pasiekia iš Latvijos – iš kolegų, spaudos – galime daryti prielaidą, kad Latvija ir jos teisėsauga šiuo metu vaikšto skustuvo ašmenimis ir labai tikėtina, kad tokie veiksmai yra ne kas kita, o žodžio laisvės suvaržymai.
Žinoma, nėra taip, kad žodžio laisvė būtų absoliučiai nevaržoma, bet ją galima varžyti tik įstatymų nustatytais būdais. Neabejotinai, visomis laisvėmis gali pasinaudoti ir patys laisvės priešininkai, tačiau žodžio laisvės apribojimo atveju rizika tikrai yra didesnė. Dar daugiau, laisvo žodžio nauda yra didesnė už piktnaudžiavimo juo daromą žalą.
Valstybės interesų ar pseudointeresų gynimo suabsoliutinimas, ypač kai asmenys pradedami persekioti už pareikštą nuomonę, net ir esant faktų netikslumui, reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir visuomenės teisę žinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus atvejus, kai tai liečia informaciją, kurią skelbti draudžia įstatymas.
Jei Latvijoje įstatymais neuždrausta skelbti žinių apie ekonominę situaciją, ją vertinti ir prognozuoti, o mano žiniomis, tai neuždrausta, vadinasi, kiekvienas asmuo turi teisę reikšti savo nuomonę, o teisėsaugos institucijų pseudoprevencinė veikla, yra žodžio laisvės pažeidimas. Tokia „prevencinė“ saugumo policijos veikla liudija apie prastą saugumo tarnybų veiklos kontrolę, kuri būdinga daugumai Rytų Europos šalių.
Visą publikaciją rasite DELFI puslapyje. |
Mus rasite
